atkalus

atkalùs, -ì adj. (3^b) žr. atbulas: 1. Eina kaip vėžys atkalùs Sv. 2. Duok ãtkalia ranka į sprandą – ir atsitrauks Vdk. Baigęs gerti, tankistas atkalia ranka nusišluostė lūpas A.Vencl. ^ Atkaliaĩs ratais neilgai važiuosi Kltn.

atkaliaĩ adv.: Tas stulpas atkaliaĩ stovia, reik pataisyti Kltn. | Tenai nuo jų pirkinėjo ir atkaliai (atgal) savo prekę jiems pardavojo S.Dauk.

3.

atkaliaĩ adv.: Atkaliai sakė S.Dauk.

4. su stačia atkalte: Atkalì štulė (kurios nugara visai stačia, negalima patogiai atsilošti) Klp. 5. atšipęs: Atnešė tokį ãtkalų kirvį, su anuo neįkirsi Kltn.